Titulinis   Titulinis   Paieška   Kalbos pasirinkimas
Logo
 
 
 
 
 
 
 
Lietuvos teatrų tyrimas II
 

 

TKIEC su Kultūros tarybos parama atliko Lietuvos teatrų tyrimo 2-ąjį etapą.

VšĮ Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras 2010 metais pradėjo kompleksinį tyrimą „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės“. Šis tyrimas yra atliekamas turint tikslą pateikti Lietuvos teatrų sistemos modernizavimo gaires. Šiam tikslui pasiekti atliekama skirtingų teisinių formų teatrų sisteminė analizė, įvertinant teatrų valdymą ir veiklą bei finansavimą teisiniais, o taip pat ekonominės ir kūrybinės veiklos aspektais.

Tyrimas vykdomas dviem etapais. Pirmiausia buvo tiriami valstybės dramos teatrai. 1-asis tyrimo etapas buvo įgyvendintas 2010 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tyrime dalyvavo: Nacionalinis dramos teatras, Kauno dramos teatras, Jaunimo teatras, Rusų dramos teatras, Klaipėdos dramos teatras, J.Miltinio dramos teatras, Vilniaus Mažasis teatras, Šiaulių dramos teatras. 

Nevyriausybinių scenos menų organizacijų veiklos efektyvumo tyrimas yra 2-asis „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimo ir modernizavimo gairių“ etapas. Šio tyrimo etapo tikslas – įvertinti nevyriausybinių scenos meno organizacijų teisinį reglamentavimą, finansavimą ir veiklą. 2-asis tyrimo etapas buvo įgyvendintas 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tyrime dalyvavo: VšĮ „Menų spaustuvė“, VšĮ „Oskaro Koršunovo teatras“, VšĮ teatras „cezario grupė“, VšĮ „Vyčio Jankausko šokio teatras“, VšĮ „Laimingi žmonės“, VšĮ Teatras „Atviras ratas“, VšĮ Teatras „Meno fortas“, VšĮ Kauno Mažasis teatras. Buvo tiriama šių organizacijų veikla 2011-2013 metais.

 

Lietuvos teatrų tyrimo 2-ojo etapo išvados:

•  Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas nebuvo projektuojamas į naujas profesionalaus scenos meno organizacijas. Šiuolaikinių scenos menų raidos realijų neatitinkantis teatrų veiklos teisinis reglamentavimas diskriminuoja susiformavusį nevyriausybinį scenos menų sektorių. 

•  Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nustatytas teatrų veiklos teisinis reglamentavimas varžo nevyriausybinių scenos meno organizacijų teises įgyti profesionalųjį statusą ir dalyvauti konkursuose atitinkamoms kūrybinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, vykdyti.

•  Valstybė per programas dalinai remia nevyriausybinių scenos menų organizacijų spektaklių/programų kūrimą ir kompensuoja jų sklaidos išlaidas, tačiau tiesiogiai neremia kitų su jų veikla susijusių darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo išlaidų. 

•  Savivaldybės dotacijas teikia tik dviems nevyriausybinėms scenos menų organizacijoms, abi jos reziduoja Vilniuje.

•  Daugiausia valstybės lėšų pritraukia sostinėje veikiančios nevyriausybinės scenos menų organizacijos.

•  Nevyriausybinės scenos menų organizacijos per tiriamąjį laikotarpį iš savo veiklos gavo vidutiniškai 1,7 karto daugiau pajamų negu valstybė joms skyrė finansavimo. 

•  Daugiausia pajamų iš jungtinės veiklos, subnuomos sutarčių, sceninės įrangos nuomos ir kitos savo įstatuose numatytos veiklos iš visų tiriamų organizacijų gauna „Menų spaustuvė“. Ši organizacija pagal panaudos sutartį su Vilniaus m. savivaldybe eksploatuoja didžiausias iš visų tyrime dalyvavusių organizacijų patalpas ir turi geriausiai išplėtotą infrastruktūrą. Tuo pat metu „Menų spaustuvė“ iš valstybės gauna 2 kartus daugiau lėšų nei uždirba pajamų iš spektaklių rodymo ir rėmimo.

•  Organizacijų veiklos planuojamos tik trumpuoju laikotarpiu, dažniausiai pusei metų.

•  Dėl finansavimo neapibrėžtumo organizacijos nekuria strateginių planų. 

•  Visos tiriamos scenos menų organizacijos, išskyrus „Menų spaustuvę“, beveik nevykdo kitos veiklos negu tik spektaklių kūrimas ir sklaida ir nesinaudoja galimybe gauti dalinį valstybės finansavimą jai vykdyti.„Menų spaustuvės“ veikla be spektaklių kūrimo ir sklaidos apima rezidavimo paslaugas, profesinių scenos menų paslaugų teikimą ir leidybą. „Menų spaustuvės“ veiklos įvairovė įtakojo naujų valstybės projektinio finansavimo programų atsiradimą.   

•  „Oskaro Koršunovo teatro“ ir „Meno forto“ veiklos rodikliai rodo, kad šie, iš dalies valstybės remiami teatrai, sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę už joms skiriamą dalinį finansavimą ir nuosekliai vykdo tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą.

•  Nevyriausybinės scenos menų organizacijos kuria pridėtinę vertę, gaudamos pajamas už bilietus bei kitas paslaugas ir iš jų mokėdamos mokesčius bei skirdamos jas savo veiklos plėtrai. 

•  Nevyriausybinės scenos menų organizacijos skiriasi pagal vykdomos veiklos repertuarinį arba projektinį pobūdį. Tiriamų organizacijų „Oskaro Koršunovo teatro“, „Atviras rato“, „cezario grupės“  veikla yra artima valstybės repertuariniams teatrams. Kitokio, projektinio pobūdžio organizacijos yra „Menų spaustuvė“ ir „Vyčio Jankausko šokio teatras“.

•  Atsižvelgiant į valstybės finansavimo ir iš gastrolių užsienyje uždirbtų lėšų santykį „Oskaro Koršunovo teatro“ ir „Meno forto“ metiniuose biudžetuose, galima teigti, kad abu šie repertuarinio pobūdžio nevalstybiniai teatrai Lietuvoje vykdo veiklą daugiausia iš užsienio gastrolėse uždirbtų lėšų.  

•  Daugiausia spektaklių tiriamos scenos menų organizacijos parodė savo reziduojamame mieste. Visos organizacijos rengia gastroles Lietuvoje. 5 iš 8 tirtų organizacijų išvyksta į užsienio gastroles. Per tiriamąjį laikotarpį užsienyje jos spektaklius rodė 132 kartus. 

•  Daugiausiai spektaklių per tiriamąjį laikotarpį parodė ir žiūrovų surinko teatras „Atviras ratas“. 

•  Daugiausia spektaklių rodančiose nevyriausybinėse scenos menų organizacijose „Atviras ratas“ (778), Kauno Mažasis teatras (324), „Oskaro Koršunovo teatras“ (319) vaidinama beveik kas antrą dieną per metus.

•  Spektaklių ir žiūrovų santykis tirtose organizacijose yra optimalus – tai yra, į vieną spektaklį surenkama tiek žiūrovų, kiek žiūrovų salėje yra sėdimų vietų

•  Darbo sutartys nevyriausybinėse scenos menų organizacijose sudaromos tik su įstaigos administraciniu personalu.

•  Visos tyrime dalyvavusios organizacijos iš daugiausiai jose dirbančių kūrybinių darbuotojų – aktorių perka vienkartines arba daugkartines paslaugas, sudarydamos atlikėjo intelektinių paslaugų arba autorines pirkimo sutartis. Darbo sutarčių su aktoriais tirtos organizacijos nesudaro.

•  Atkurtos Nepriklausomybės pradžioje atsiradusios nevyriausybinės scenos menų organizacijos ilgainiui savo veikla darė įtaką valstybės finansavimui ir įtakojo jo struktūrinius pokyčius. Šiuo metu veikiančią valstybės dalinio finansavimo programų sistemą inicijavo kai kurių scenos menų organizacijų vykdomų veiklų įvairovė. Tokiu būdu šis nevalstybinis sektorius įsitraukė į kultūros politikos formavimą. Valstybės sukurtos naujos finansavimo programos suteikia galimybes nevyriausybinėms scenos menų organizacijoms vykdyti įvairesnę veiklą negu vien spektaklių kūrimą ir sklaidą. Tyrimas parodė, kad nedaugelis jų pasinaudoja šiomis galimybėmis. 

  

 

Dot   © Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras Dot   Šv. Mikalojaus 15-8, LT-01133, Vilnius, Dot   Tel/fax 370 5 2610866, info@theatre.lt